Draugauju – nesityčioju

Tauragės ,,Versmės“ gimnazija kiekvienais metais kovo mėnesį skiria sąmoningumo didinimui „BE PATYČIŲ“ ir akcentuoja iniciatyvą skleisti sąmoningumą apie patyčias ne tik kovą, bet ir ištisus metus. Mes žinome, jog kiekvienas mūsų gali prisidėti, kad patyčių šalyje būtų mažiau!

Šį mėnesį daugiau dėmesio skyrėme patyčių mokykloje problemai ir su mokiniais plačiau kalbėjomės apie patyčias: kaip jas atpažinti, kokios yra jų formos, kaip reaguoti, jei vaikas patiria patyčias, kaip padėti klasės draugui, patiriančiam patyčias, ir pan. Gimnazijos bendruomenei I aukšto fojė buvo rodomi informaciniai filmai šiai problemai analizuoti. Taip pat atliktas tyrimas „I-II klasių mokinių emocinė savijauta“, kurio rezultatai pristatyti pedagogų tarybos posėdyje. Psichologė A. Valionienė vedė klasės valandėles „Kurią pusę pasirinksi Tu?“ R. Žvynakienė I klasių mokiniams skaitė paskaitą apie eletroninių patyčių pavojų, pasekmes. Soc. pedagogė vedė integruotas pamokas su dailės mokytoja G. Budginiene, su dorinio ugdymo specialiste S. Jakštiene apie jausmus, emocijas,, Draugystės sparnai“. Mokiniai stebėjo filmą,, TU prieš MANE“,po kurio  vyko refleksija: kaip atpažinus savo ir aplinkinių jausmus, gebėti su jais tvarkytis, ugdant empatiją, supratimą, kad visada yra kažkas, kas gali tau padėti ištikus sunkumams.

II r klasės mokiniai J. Petraitis ir A. M. Runzaitė paruošė pranešimą ,,Tolerancija lyčių lygybių klausimu“, kurį pristatys balandžio 7 dieną KU organizuojamoje konferencijoje.

Na, o mėnesio kulminacija – tai kovo 30 dieną gimnazijoje vykęs I-II klasių protų mūšis ,,Kaip atpažinti patyčias?‘‘, kurį organizavo psichologė kartu su šių eilučių autore. Tauragės vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė R. Žvynakienė kartu su policijos praktikante stebėjo, kaip mokiniai atsakinėja į pateiktus testo klausimus, po to juos apdovanojo specialiais prizais. Džiaugiamės, kad komandos buvo stipriai pasiruošusios, tad laimėjo visi.

Žinoma, tai labai maža dalis visų darbų, kuriuos reikėtų nudirbti, kad patyčių mokyklose apmažėtų. Juk siekinys – ne mėnuo, o gyvenimas be patyčių.Tačiau tikimės, kad veiklos, kurios vyko šį mėnesį, formavo teigiamą požiūrį, geras emocijas, nusiteikimus ir suteikė vilties, kad stengtis mums visiems vertėjo.