Tauragės „Versmės“ gimnazija

ADRESAS: J.Tumo-Vaižganto g. 10, 72261 Tauragė

Patyčių dėžutė

 

Erasmus+ projektas KA1

 

ERASMUS+ KA1 projektas
BESIMOKANTI MOKYKLA — SĖKMINGA MOKYKLA

Projekto aprašymas.

Projekto veiklos ir dalyviai.

Pirmas mobilumas. Istorijos mokytojų kursai Italijoje.

Erasmus+ projektas KA2

 

ERASMUS+ KA2 projektas „MOVE“

Pirmas susitikimas
(Porto, Portugalija).

Antras susitikimas
(Paryžius (Asnieres), Prancūzija).

Trečias susitikimas
(Tauragė, Lietuva).

Ketvirtas susitikimas
(Hamburgas, Vokietija).

Penktas susitikimas
(Milanas (Rho), Italija).

Šeštas susitikimas
(Salamina, Graikija).

Geri darbai Lietuvai!

Lankomumas

Turinio peržiūrėjimai : 2109873

Ugdymo planas

SUDERINTA

argaiv1584

Tauragės rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 101-34

PATVIRTINTA

Direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-90

2018-2019 M. M. TAURAGĖS „VERSMĖS“ GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. „Versmės“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), gimnazijos strateginiu planu, Tarptautinio Bakalaureato diplomo programos (toliau – TB DP) misija, TB DP ugdymo planu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1938 ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

2. Vadovaudamasi mokytojų tarybos nutarimais, gimnazijos tarybos pritarimu, atsižvelgusi į mokinių pasirinkimus ir gimnazijos galimybes, veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijas, gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-107.

3. Gimnazijos ugdymo plano tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes kiekvienam mokiniui pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

4. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:

4.1. Kurti saugią fizinę, psichologinę, socialinę ir kultūrinę mokymosi aplinką;

4.2. Nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio, vidurinio ugdymo Tarptautinio Bakalaureato Diplomo programoms įgyvendinti;

4.3  Pritaikyti ugdymo procesą mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

5. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis– apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

5.1. Kontrolinis darbas–žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

5.2. Laikinoji grupė–mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

5.3. Mokyklos ugdymo planas–mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

5.4. Pamoka–pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

5.5. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

PIRMAS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

  1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d.
  2. Pamokos pradedamos 8.00 val.

7.1  Pamokų laikas pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais:

 

1 pamoka

8.00 – 8.45

2 pamoka

8.55 – 9.40

3 pamoka

9.50 – 10.35

4 pamoka

11.05 – 11.50

5 pamoka

12.00 – 12.45

6 pamoka

12.55 – 13.40

7 pamoka

13.50 – 14.35

8 pamoka

14.45– 15.30

7.2  Pamokų laikas ketvirtadieniais:

1 pamoka

8.00 – 8.45

2 pamoka

8.55 – 9.40

3 pamoka

9.50 – 10.35

4 pamoka

11.05 – 11.50

12.00 – 12.30 klasių valandėlės

5 pamoka

12.40 – 13.25

6 pamoka

13.35 – 14.20

7 pamoka

14.30 – 15.15

8 pamoka

15.25– 16.05

7.3  2018-2019 mokslo metai.

Klasės

Prasideda mokslo metai

Baigiasi ugdymo procesas

I, II, III, TB 1

2018-09-01

2019-06-21

IV

2019-05-24

7.3.1                       Ugdymo proceso trukmė I – III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos.

7.3.2       Mokslo metų skirstymas trimestrais:

Klasės

I trimestras

II trimestras

III trimestras

I – II

2018-09-01 – 11-30

2018-12-03 – 2019-03-15

2019-03-18 – 06-21

7.3.3 Mokslo metų skirstymas pusmečiais:

Klasės

Pirmas pusmetis

Antras pusmetis

III, TB 1

2018-09-01–2019-01-25 (92 dienos)

2019-01-28 – 06-21 (93 dienos)

IV

2018-09-01–2019-01-11 (82 dienos)

2019-01-14 – 05-24 (83 dienos)

7.3.4 Ugdymo procese skiriama 17 dienų atostogų:

Rudens atostogos

2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.

Žiemos atostogos

2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

Vasaros I-III kl. mokiniams

2019 birželio 21 d. – rugpjūčio 31 d.

7.4. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų, t. y. į mokyklą ateina 2019-04-27. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

7.5. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

  1. 2018-2019 mokslo metais 15 ugdymo dienų organizuojamos taip:

8.1. Dešimt dienų mokyklos tarybos nutarimu vyksta netradicinės pamokos. (Direktoriaus 2018-06-21 įsakymas Nr. V-81.)

8.2. Penkias dienas savivaldybės tarybos patvirtintu sprendimu.

  1. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėją.

10.  Jei oro temperatūra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, į mokyklą mokiniai gali nevykti. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

11.  Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis šiais principais:

11.1.       Demokratiškumo, kai visi bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja gimnazijos veikloje ir vadovavime;

11.2.       Subsidiarumo, kai bendruomenės narių sprendimai priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi;

11.3.       Prieinamumo, kai visiems bendruomenės nariams užtikrinamos lygios galimybės, įvertinant jų poreikius;

11.4.       Bendradarbiavimo, kai visi bendruomenės nariai įsipareigoja dalytis informacija, suteikti pagalbą, laikytis bendrų susitarimų.

12.  Įgyvendindama ugdymo planą, gimnazijos bendruomenė laikosi šių nuostatų:

12.1.   Planuoti ugdymo turinį, rengiant ilgalaikį dalyko planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, neformaliojo vaikų švietimo) dvejiems mokslo metams (direktoriaus 2016-07-07 įsakymas Nr. V-86);

12.2.   Viešai teikti informaciją apie ugdymo(si) galimybes gimnazijoje;

12.3.   Užtikrinti, kad kiekvienas mokinys žinotų, kur, kada ir kaip gali gauti mokymosi, psichologinę, ugdymo karjerai ir kt. pagalbą;

12.4.   Suteikti visiems mokiniams galimybes dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje, mokinių savivaldoje, siekiant pažinti saviraiškos galimybes, atskleisti individualias savybes;

12.5.   Vykdyti ugdymo plano įgyvendinimo stebėseną.

13.  Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, naudojamos ugdymo diferencijavimui (klases dalant į mažesnes grupes), pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, individualioms ir grupių konsultacijoms, gabių mokinių ugdymui.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

14.  Gimnazijoje ugdymosi aplinką sudaro psichologinių, dvasinių ir fizinių veiksnių visuma:

14.1.   Gimnazijoje psichologinę, socialinę ugdymosi aplinką užtikrina Vaiko gerovės komisija, bendraudama ir bendradarbiaudama su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), vadovaudamasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos reglamentu, patvirtintu direktoriaus 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-89;

14.2.   Fizinę aplinką sudaro dalykų kabinetai, biblioteka, aktų salė, sporto salės, stadionas, mokomosios priemonės, leidžiančios efektyviai ir šiuolaikiškai dirbti ir mokytis;

14.3.   Siekdama ugdyti emocinį mokinių raštingumą, skatintų bendravimą ir tarpusavio supratimą nuo rugsėjo 1 dienos gimnazija įgyvendins Vaiko emocijų išraiškos kontrolės (VEIK) prevencinę ugdymo programą.

15.  Į Gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa).

16.  Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje bei vidurinio ugdymo programoje Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa integruojama į visų dalykų ugdymo turinį ir klasių valandėles.

17.  Direktoriaus pavaduotoja ugdymui koordinuoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimą gimnazijoje.

18.  Gimnazija organizuojamus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius vadovaujasi 2018-2019 m. m. gimnazijos veiklos planu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

19.  Gimnazijos mokiniams pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso dalis.

20.  Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinį sieja su formaliosiomis socialinio ugdymo pamokomis (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) bei neformaliosiomis praktinėmis veiklomis.

21.  I-IV klasių mokiniams pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

21.1.                       šiai veiklai skiriama iki 10 pamokų, kurios nuosekliai išdėstomos per mokslo metus;

21.2.                       visiems I – IV klasių mokiniams organizuojamos penkios ugdymo dienos:

 

Pavadinimas

Data

Mokslo ir žinių diena

2018-09-03

Karjeros diena

2018-10-26

Kalėdinių vaidinimų diena

2018-12-21

Muziejų, bibliotekų, parodų diena

2019-02-15

Turizmo diena

2019-04-19

22.  Mokiniai, dalyvaudami pažintinėse, kultūrinėse, socialinėse ir pilietinėse veiklose turės galimybių gilinti pažintines, teorines pilietiškumo žinias ir jas įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, tobulinti įvairias kompetencijas, ugdytis vertybines nuostatas.

23.  I – II klasių mokiniams socialinė-pilietinė veikla yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama el. dienyne. Mokiniai savo socialinės pilietinės veiklos įrodymus kaupia knygelėje. Šio pobūdžio veiklas mokiniai gali atlikti savarankiškai arba grupelėmis glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt. (Direktoriaus 2015-09-07 įsakymas Nr. V – 121).

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

24.  Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėseną bei kontrolę:

24.1.   Skyrių vedėjai organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir krūvio optimizavimo klausimus, vykdo mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną bei kontrolę;

24.2.   Vaiko gerovės komisija mokinių rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų) atostogų metu organizuoja paralelių klasių mokinių mokymosi krūvio optimizavimo aptarimus, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, pagalbos specialistai, gimnazijos vadovai;

25.  Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką reglamentuoja Mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašas. (Direktoriaus 2017-08-21 įsakymas Nr. V – 79.)

26.  Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), III gimnazijos klasėse skiriamas didesnis už minimalų (31 pamoka per savaitę) pamokų skaičius – 33 (I klasėse) ir 32 (II klasėse). Viena pamoka per savaitę I klasėse skiriama matematikos ugdymui, II klasėse - lietuvių kalbos (gimtosios) ugdymui. Visis II klasių mokiniai renkasi vieno dalyko modulį.

27.  IIIIV gimnazijos klasėse maksimalus pamokų skaičius per savaitę – 35.

28.  Mokinių pageidavimu, III–IV gimnazijos klasių mokiniai, baigę dailės, šokio, muzikos neformaliojo vaikų švietimo mokyklas arba jas lankantys, bei mokiniai, kurie mokosi sporto srities neformaliojo vaikų švietimo mokyklose, gali būti atleidžiami nuo privalomųjų atitinkamo dalyko pamokų. (Direktoriaus 2017-08-21 įsakymas Nr. V-78.)

29.  Mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, joje nedalyvauja. Jei pamokos vyksta kitu laiku, mokiniams sudaromos sąlygos dirbti skaitykloje, informacinių technologijų kabinete ar ilsėtis valgykloje, dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje.

30.  III gimnazijos klasių mokiniams per dieną organizuojama ne daugiau kaip 7 pamokos. IIIIV gimnazijos klasių mokiniams išskirtiniais atvejais gali būti daugiau negu 7 pamokos per dieną, siekiant įgyvendinti mokinio individualaus ugdymo plano pasirinkimus.

31.  Mokiniams per dieną gali būti skiriama ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (trukmė 45 min.).

32.  Namų darbai gilina dalyko žinias, todėl jie skiriami motyvuotai.

33.  Paskutinę trimestro ar pusmečio dieną, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas, pirmą dieną po atostogų ar šventinių dienų, birželio mėnesį kontroliniai darbai nerašomi.

34.  Atostogų laikotarpiui ir birželio mėnesį mokiniams namų darbai neskiriami.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

35.  Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokymosi sėkmingumą, mokymosi pažangą reglamentuoja gimnazijos Mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašas (direktoriaus 2017-08-21 įsakymas Nr. V – 79.) ir Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatai (direktoriaus 2010-10-19 įsakymas Nr. V-28.)

36.  Mokomieji dalykai vertinami pažymiu, išskyrus dorinį ugdymą (etika, tikyba), kuris vertinamas įskaita.

37.  Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

38.  Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

39.  Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas pagal diagnostinių testų grafiką, kuris rengiamas ir derinamas su metodinių gupių vadovais, aptariamas direkcijos pasitarime ir tvirtinamas direktoriaus įsakymu bei skelbiamas mokiniams.

40.  Diagnostinio vertinimo informacija naudojama nustatyti ir analizuoti mokinio pasiekimus ir pažangą mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje; keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus, suteikiant mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.

41.  Likus penkioms savaitėms iki pusmečių pabaigos ir trims savaitėms iki trimestro pabaigos, klasių vadovai analizuoja signalinius pusmečius (trimestrus) ir juos aptaria Direkciniame pasitarime. Kartą per mokslo metus (per mokinių rudens ir žiemos atostogas) signaliniai trimestrai (pusmečiai) aptariami su visais dalykų mokytojais. Su mokiniais, kurie nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens, dirba dalykų mokytojai, klasių vadovai, pagalbos specialistai, informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai).

42.  Kiekvienas mokinys pusmečio (trimestro) pradžioje kelia sau mokymosi uždavinį, kurį aptaria su dalykų mokytojais ir kartu planuoja tolesnį mokymąsi. Mokinys rašto darbus kaupia Mokinio bendrųjų ir dalykinių kompetencijų aplankuose. Mokytojai, klasių vadovai, ugdymo skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) vykdo mokinių mokymosi stebėseną.

43.  Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

44.  Pasibaigus pusmečiui (trimestrui) dalyko mokytojai individualiai aptaria mokinių daromą pažangą, analizuoja, ar mokinio įgytos kompetencijos atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį.

45.  Kartą per pusmetį (trimestrą) klasės vadovas analizuoja klasės mokinių individualią pažangą, poreikius, tolesnius mokymosi tikslus, juos aptaria su mokiniais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

46.  Direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą, Neformalaus švietimo ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėjas– už mokymosi pagalbos organizavimą.

47.  Mokinio pasiekimus gimnazijoje fiksuoja ir analizuoja dalyko mokytojas ir klasės vadovas.

48.  Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga.

49.  Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai, kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų. Dalyko mokytojas konsultuoja mokinį pamokoje, kviečia į dalyko konsultacijas. Jei mokinys nedaro pažangos, dalyko mokytojas informuoja klasės vadovą, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), mokyklos švietimo pagalbos specialistus ir kartu tariasi dėl veiksmingos mokymosi pagalbos organizavimo. Jei mokytojo teikiamos mokymosi pagalbos nepakanka, mokinio mokymosi pasiekimai žemesni nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokytojas kreipiasi į gimnazijos vaiko gerovės komisiją (toliau – VGK), kad būtų nustatyta mokymosi sunkumų priežastis. Gimnazijos VGK teikia mokytojui rekomendacijų dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo. Jei tai nepadeda pagerinti mokinio mokymosi rezultatų, Gimnazijos VGK (tėvams sutikus) atlieka mokinio pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir nutarusi, kad jam reikėtų pritaikyti bendrojo ugdymo bendrąsias programas ir skirti specialų ugdymąsi, tėvams sutikus, kreipiasi į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Šį procesą vykdo Neformalaus švietimo ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėjas.

50.  I-II gimnazijos klasių mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), skiriamos privalomos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos.

51.  Teikiant mokymosi pagalbą, mokiniams organizuojamos konsultacijos, kurioms skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtos pamokos.

52.  Pamokų, skirtų mokinio mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimas I – II gimnazijos klasėse:

52.1.   Dalykų moduliams mokytis II gimnazijos klasėje;

52.2.   Lietuvių (gimtajai) kalbai ir matematikai, skiriant po vieną papildomą savaitinę pamoką per dvejus mokslo metus;

52.3.   Užsienio (anglų) kalbai II gimnazijos klasėje;

52.4.   Informacinėms technologijoms I-II gimnazijos klasėse, mokiniams renkantis vieną iš dviejų siūlomų modulių (programavimo pradmenys ir tinklalapių kūrimas);

52.5.   Kūno kultūrai sudarant atskiras mergaičių ir berniukų grupes iš paralelių ir gretimų klasių mokinių;

52.6.   Trumpalaikėms ar ilgalaikėms dalykų konsultacijoms skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams. Minimalus konsultacijose dalyvaujančių mokinių skaičius – trys mokiniai. Veikla įrašoma į konsultacijų tvarkaraštį, apskaita vykdoma el. dienyne. Mokiniai pradedami konsultuoti nuo 2018-10-01.

57. Mokinių pasiekimų pažanga pristatoma ir aptariama klasių valandėlėse, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimuose, analizuojama mokytojų metodinėse grupėse, direkcijos pasitarimuose, VGK. Tris kartus per mokslo metus mokinių pasiekimų pažanga pristatoma ir aptariama Mokytojų tarybos posėdžiuose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

53.  Gimnazijoje kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertinami ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikiai, prireikus jie tikslinami mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgiant į juos, siūlomos neformaliojo švietimo programos.

54.  Neformalusis vaikų švietimas gimnazijoje organizuojamas pagal šias kryptis: sveikos gyvensenos, meninės raiškos, pilietinio ugdymo, projektinės bei vaikų ir jaunimo organizacijų veiklos. Programų įgyvendinimui valandos skiriamos, jei jas pasirinko ne mažiau kaip 12 mokinių. Gimnazijoje naudojamos visos neformaliajam vaikų švietimui skiriamos valandos.

55.  Minimalus mokinių skaičius neformaliojo vaikų švietimo grupėje – 12 mokinių.

56.  Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimai fiksuojami elektroniniame dienyne.

57.  Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

58.  Optimizuodami mokinių mokymosi krūvius, mokytojai renkasi šiuos integravimo būdus: kelių mokytojų vedamos pamokos, projektai, pažintinė ir kultūrinė veikla, mokinių edukacinės išvykos.

59.  Dalykų mokytojai teminiuose planuose numato, kokių dalykų, kokios programos, temos ir kada bus integruotos. (Direktoriaus 2016-07-07 įsakymas Nr. V-86.)

60.  Integruotų pamokų apskaita vykdoma el. dienyne. Šiai apskaitai užtikrinti būtina integruojamų dalykų pamokų turinį el. dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. Jei pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

61.  Gimnazijos Metodinė taryba analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir teikia siūlymus Mokytojų tarybai dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

62.  Gimnazija į dalykų ugdymo turinį, neformaliojo, pasirenkamojo dalyko mokymąsi, klasės vadovo veiklas integruoja:

62.1.   Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941. Integruojama I-IV klasėse į visų dalykų programų turinį ir klasių valandėles;

62.2.   Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17d. įsakymu Nr. ISAK-494. Integruojama I-IV klasėse į gamtos mokslų, kalbų, matematikos, kūno kultūros pamokas, klasių valandėles ir neformalųjį švietimą;

62.3.   Pagrindinio ugdymo Etninės kultūros bendrąją programą bei Vidurinio ugdymo Etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro2012 m. balandžio 12 d. Nr. V-651. Integruojama I-IV klasėse į dorinį ugdymą, pilietiškumą, lietuvių kalbą, geografiją, dailę, fiziką, technologijas, menus, ekonomiką;

62.4.   Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro2014 m. sausio 15 d. Nr. V-72. Integruojama I-IV klasėse į klasių valandėles;

62.5.   Žmogaus saugos bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro2012 m. liepos 18 d. Nr. V-1159. Integruojama I-IV klasėse į visus mokomuosius dalykus, kai mokytojas išvyksta į seminarus, konferencijas, olimpiadas ir pan.

63.  Pasipriešinimo istorijos programa II gimnazijos klasėje integruojama į lietuvių kalbos bei pilietiškumo pagrindų pamokas. Per mokslo metus skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

64.  Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa I – II klasėje integruojama į ekonomikos pamokas ir klasės vadovų valandėles, neformaliojo švietimo veiklas.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

65.  Gimnazija, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvina dalies dalykų mokymą, išlaikant bendrą pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičių ir neviršijant maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę.

66.  III gimnazijos klasėse intensyvinamas lietuvių kalbos (gimtosios) mokymas vieną kartą per savaitę organizuojant dvi viena po kitos pamokas.

67.  IIIIV gimnazijos klasėse intensyvinamas lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, istorijos (A), geografijos (A), matematikos, informacinių technologijų (A), gamtos mokslų (A), technologijų mokymas vieną kartą per savaitę organizuojant dvi viena po kitos vykstančias pamokas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

68.  Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

69.  I-IV gimnazijos klasėse diferencijavimas taikomas mokiniui individualiai ir mokinių grupei. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius – patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, pasiekimų lygį.

70.  Mokinių priskyrimas aukštesniųjų pasiekimų grupei vykdomas vadovaujantis diagnostinio testo rezultatais. Šioje grupėje taikomos aukštesnįjį pasiekimų lygmenį atitinkančios ugdymosi strategijos. Klasėje mokytojas ugdymąsi organizuoja diferencijuodamas ir personalizuodamas ugdymą.

71.  Diagnostinis testas rašomas I klasėse per rugsėjo mėnesio pirmas dvi savaites per lietuvių kalbos (gimtosios), matematikos, IT, užsienio kalbų (anglų, rusų, vokiečių), socialinių ir gamtos mokslų pamokas.

71.1. Diagnostiniu testu tikrinti ne žinias, o mokinių gebėjimą taikyti žinias ir spręsti problemas;

71.2. Spalio mėnesį mokytojų susirinkime aptarti diagnostinių testų rezultatus;

71.3. Patenkinamo lygio nepasiekę mokiniai privalo lankyti to dalyko konsultacijas, apie tai informavus tėvus (globėjus, rūpintojus).

72.  Dalykų mokytojai kontrolinius darbus rengia atsižvelgdami į mokinių skirtybes bei laikydamiesi vienodų reikalavimų – 30 proc. užduočių skiriama patenkinamo pasiekimų lygio, 50 proc. užduočių – pagrindinio lygio ir 20 proc. užduočių atitinka aukštesnį pasiekimų lygį.

73.  IIV gimnazijos klasėse per įvairių dalykų pamokas galimas laikinas mokinių skirstymas į grupes, nepažeidžiant jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, vykdant projektinius, tiriamuosius, laboratorinius darbus ir kitoms veikloms atlikti.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

74.  Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

75.  Kiekvienas gimnazijos mokinys, kuris renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo ar TB Diplomo programą, individualų ugdymo planą parengia dvejiems mokslo metams iki pavasario (Velykų) atostogų.

76.  Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi jo pasirinkti mokytis dalykai, dalykų kursai, pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai bei jiems skirtos pamokos per savaitę. Mokinio individualaus ugdymo plano forma 2017-01-05 patvirtinta direktoriaus įsakymu Nr. M-1.

77.  Dėl individualaus ugdymo plano rengimo mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus) konsultuoja dalykų mokytojai, klasės vadovas, profesijos patarėjas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

78.  Vidurinio ugdymo programos mokinys pakeisti pasirinkto dalyko kursą, atsisakyti dalyko ar dalyko modulio, pasirinkti naują dalyką ar dalyko modulį gali pagal gimnazijos III-IV klasės mokinio individualaus ugdymo plano keitimo tvarką, patvirtintą 2015-10-05 direktoriaus įsakymu Nr. V-137.

79.  III, TB 1 gimnazijos klasių mokiniai individualų ugdymo planą gali koreguoti rugsėjo mėn. pirmą savaitę, pirmo pusmečio ir mokslo metų pabaigoje.

80.  IV, TB 2 gimnazijos klasių mokiniai individualų ugdymo planą gali koreguoti rugsėjo mėn. pirmą savaitę ir pirmo pusmečio pabaigoje.

81.  Individualus ugdymo planas sudaromas namuose mokomiems mokiniams.

82.  Mokinių individualius ugdymo planus periodiškai (rudenį ir pavasarį) patikrina klasės vadovas ir aptaria su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Esant reikalui individualų ugdymo planą mokinys gali koreguoti pagal mokyklos nustatytą tvarką.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 

83.  Mokymo sutartis įpareigoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) bendradarbiauti su gimnazija.

84.  Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie mokinių mokymosi pasiekimus, jų daromą pažangą bei prašymų dėl pasiekimų įvertinimo nagrinėjimo tvarka aptarta Mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos apraše (direktoriaus 2017-08-21 įsakymas Nr. V – 79.)

85.  Bendradarbiaudama su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) gimnazija naudoja šiuos metodus ir formas: informavimą, pokalbį, paskaitą, rezultatų analizę, ataskaitos teikimą, diskusiją, apskrito stalo diskusijas, tėvų įtraukimą į gimnazijoje organizuojamus renginius (ugdymo karjerai veiklas, Šimtadienį, abiturientų atestatų įteikimo šventę, klasių renginius, ekskursijas ir kt.), atvirų durų dienas, susirinkimus ir kt.

86.  Administracija papildomai organizuoja susirinkimus:

86.1.   I ir III klasių mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl keliamų mokymosi lūkesčių ir motyvavimo mokytis bei pagalbos namuose vaikams mokantis;

86.2.   II klasių mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl supažindinimo su Vidurinio ugdymo aprašu;

86.3.   IV klasių mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl supažindinimo su BE organizavimo ir vykdymo tvarka;

86.4.   Priimtų į I klasę mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl gimnazijos darbo tvarkos taisyklių ir ugdymo programos.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

87.  . Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės per šias pamokas:

87.1.   Dorinio ugdymo.

87.2.   Užsienio kalbų (1-osios ir 2-osios), jei tos pačios kalbos mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

87.3.   Informacinių technologijų.

87.4.   Technologijų.

88.  Laikinųjų grupių sudarymas ir jų skaičius:

88.1.   Laikinosios mokinių grupės sudaromos pasirenkamajam dalykui, dalyko moduliui mokytis, mokymosi pagalbai teikti.

88.2.   Laikinosioms grupėms mokyti naudojamos dalykui ir mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtos pamokos.

89.  Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje – 6 mokiniai(atsižvelgiant į TB DP programos tęstinumą bei turimas lėšas, grupėje gali būti ir mažiau mokinių).

90.  Laikinosios grupės, vykdant vidurinio ugdymo programą, sudaromos iš mokinių, besimokančių pagal tą patį dalyko kursą, pasirenkamojo dalyko programą, dalyko modulio programą bei PUPP rezultatus.

91.  Nesusidarius laikinajai grupei, mokiniai mokomi pavienio mokymosi forma savarankiško mokymo proceso organizavimo būdu.

92.  Maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje – 32 mokiniai, užsienio kalboms mokyti – 20 mokinių.

93.  Laikinųjų grupių skaičius priklauso nuo mokinių pasirinkimo, gimnazijai skirtų mokymo lėšų.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

94.  Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

95.  Mokiniai namie mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Namie mokomam I–II gimnazijos klasių mokiniui skiriama 15 savaitinių pamokų, III–IV Gimnazijos klasių mokiniui – 14 pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys, jei pageidauja, gali lankyti mokykloje.

96.  Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys, jei pageidauja, gali nesimokyti dailės, muzikos, šokio, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

97.  Gimnazija,vykdydamapagrindiniougdymoprogramą,vadovaujasi:Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ,Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Antros gimnazijos klasės mokiniams sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

98.  Pirmų gimnazijos klasių mokiniams taikomas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, per kurį nerašomi nepatenkinami įvertinimai. Naujai atvykusiems mokiniams taikomas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, per kurį nerašomi nepatenkinami įvertinimai.

99.  Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį, rekomenduoja:

99.1.       Iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne gimnazijos aplinkoje;

99.2.       Įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;

99.3.       Informacinių technologijų dalyko bendrųjų programų turinį skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Informacinių technologijų ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

100.  Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

101.  Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos taisyklingu vartojimu per visų dalykų pamokas:

101.1.   Dalykų mokytojai (išskyrus užsienio kalbų mokytojus) su mokiniais iki rudens atostogų parengia dažnai vartojamų dalyko terminų kirčiavimo lenteles (atsakingi dalykų kabinetų mokytojai);

101.2.   Per visas mokomųjų dalykų pamokas, dirbant kompiuteriais, naudojami lietuviški rašmenys (atsakingas IT inžinierius);

101.3.   Dalykų mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas, atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

101.4.   Dalykų mokytojai, vertindami mokinio mokomojo dalyko pasiekimus, informuoja mokinį apie raštingumo bei kalbos kultūros klaidas;

101.5.   Mokinių rašto darbai, parašyti neįskaitomai, nevertinami;

102.  Ugdymo sričių įgyvendinimas.

103. Dorinis ugdymas. Mokiniai patys renkasi vieną dorinio ugdymo – tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos – dalyką. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams.

104. Lietuvių kalba ir literatūra.

104.1.   Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos ir kt.).

104.2.   Integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

105. Užsienio kalbos.

105.1.   Gimnazija iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios nekeičia mokinio pradėtų mokytis užsienio kalbų.

105.2.   Užsienio kalbų (anglų, rusų) mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris I gimnazijos klasėse nustatomas rugsėjo mėnesio pirmą savaitę užsienio kalbų mokytojų metodinėje grupėje savarankiškai parinktu kalbų mokėjimo lygio nustatymo diagnostiniu testu.

105.3.   Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa III klasėse orientuota į B1 kalbos mokėjimo lygį, o antrosios užsienio kalbos (rusų k., vokiečių k.) – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

105.4.   Užsienio kalbų (anglų, rusų) mokymas, remiantis testo rezultatais, III gimnazijos klasėse diferencijuojamas sudarant skirtingų mokymosi pasiekimų mokinių grupes toje pačioje klasėje, siekiant mažinti pasiekimų skirtumus, plėtoti gabumus, įgyvendinti skirtingas mokymosi strategijas.

105.5.   Baigiant pagrindinio ugdymo programą, vykdomas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais, pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS.

105.6.   Mokiniai, turintys specialiųjų mokymosi poreikių (neprigirdintys), mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokosi tik vienos užsienio kalbos (antrosios užsienio kalbos pamokų skaičius skiriamas pirmajai užsienio kalbai mokyti).

105.7.       Mokiniai, turintys intelekto sutrikimų, pritarus gimnazijos VGK, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu nesimoko antrosios užsienio kalbos.

106. Matematika.

106.1.   Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra nepakankamas, todėl gimnazija įgyvendina ESFA-K-728 projektą „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas. 10 klasės mokinių matematinio raštingumo gerinimas“. Įgyvendinant projektą deramas dėmesys turėtų būti skirtas ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui – virtualioje erdvėje mokiniai galės rasti kiekvienai temai kelias skirtingus gebėjimus tikrinančias užduotis.

106.2.   Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.

106.3.   Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi.

106.4.   Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams lankyti matematikos būrelius, dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

106.5.   Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis). Ypatingai rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

107. Informacinės technologijos. I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

108. Gamtamokslinis ugdymas.

108.1.   Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio turi būti skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

108.2.   Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdytis kirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

108.3.   Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų, bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis.

108.4.   Mokykla skatina mokinius dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose, organizuoja veiklą po pamokų., įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus.

109. Technologijos.

109.1.   Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programa organizuojama per I pusmetį vykdant tokias veiklas: organizuojamos ekskursijos į dvi, tris pasirinktas rajono įmones (esant galimybei į tėvų darbovietes), į Teritorinę Darbo biržą bei Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą, rengiami susitikimai su profesinio centro mokyklos mokiniais ir dėstytojais ir kt.

109.2.   Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (tekstilės ar konstrukcinių medžiagų,).

109.3.   Pirmoje klasėje pasibaigus I ar II trimestrui mokiniai gali keisti pasirinktą programą. Prieš mėnesį raštu informuoja dalyko mokytoją, klasės vadovą, direktoriaus pavaduotoją ugdymui, esant reikalui išsilaiko įskaitą.

110. Socialinis ugdymas.

110.1.   Pilietiškumo pagrindų mokymui I-II gimnazijos klasėse skiriama viena valanda per savaitę.

110.2.   Laisvės kovų istorijai mokyti II gimnazijos klasėse skiriama 18 pamokų, kurios integruojamos į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

110.3.   Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybės ar kurios nors gyvenvietės, kaimo ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, rajono savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

110.4.   I–II gimnazijos klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

110.5.   Pasipriešinimo istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

110.6.   Mokinių dalyvavimas akcijose fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose rekomenduojama kaupti, naudojantis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, e. aplanke ir kt.

110.7.   Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

111. Kūno kultūra.

111.1.   Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, todėl gimnazija sudaro sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui: tinklinio, krepšinio, futbolo, badmintono ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje.

111.2.   Apskaitą mokinių, lankančių šias pratybas gimnazija tvarko elektroniniame dienyne.

111.3.   Kūno kultūrai mokyti I – II klasėse sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės tarp paralelių klasių ar jungiant gretimas klases, III - IV klasėse skiriant merginų ir vaikinų grupes.

111.4.   Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Gimnazija rekomenduojama mokiniams rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų: mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą arba tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

111.5.   Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

111.6.   Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, skaitykloje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

112. Meninis ugdymas.

112.1.   Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

112.2. Menų dalykų mokymą, esant reikalui, galima integruoti į neformaliojo švietimo programas.

113.  Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2018–2019 mokslo metais:

KLASĖS

DALYKAI

Iklasė

IIklasė

Dorinis ugdymas(tikyba ar etika)

1

1

Kalbos:

Lietuvių k.

5

4+1

I užsienio kalba

3

4

II užsienio kalba

2

2

Gamtos ir tikslieji mokslai:

Matematika

3+1

4

Biologija

2

1

Fizika

2

2

Chemija

2

2

Informacinės technologijos

1

1

Socialiniai mokslai:

Istorija

2

2

Pilietinės visuomenės pagr.

1

1

Ekonomika

1

-

Geografija

2

1

Meninis ugdymas, kūno kultūra:

Dailė

1

1

Muzika

1

1

Technologijos

1,5

1

Kūno kultūra

2

2

Pasirenkamasis modulis

-

1

Minimalus privalomų pamokų skaičius

31

31

Gimnazijos skiriamos valandos

33

32

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO, TB DP PROGRAMŲ VYKDYMAS

I SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

114.  Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą ir kt.

115.  Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, TB Diplomo programą sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

116. Naujai atvykusiems IIIIV klasių mokiniams taikomas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, per kurį nerašomi nepatenkinami įvertinimai.

117. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:

117.1.    Privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir (ar) moduliai;

117.2. Laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai ir (ar) dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

118.  Individualaus ugdymo plano struktūra ir jo keitimo tvarka patvirtinta direktoriaus 2015-10-05 įsakymu V-137.

119.  Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, gimnazijos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą.

120.  Mokiniai dalykų kursus renkasi laisvai. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

121.  Gimnazija vidurinio ugdymo programos mokiniams sudaro sąlygas:

121.1.   Savanoriškai dalyvauti socialinėje-pilietinėje ar kitoje visuomenei naudingoje veikloje;

121.2.   Susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti tolesnį mokymąsi ir karjerą pagal profesijos konsultanto veiklos planą;

121.3.   Įgyvendinti projektus, rengti gimnazinius ir brandos darbus;

121.4.   Formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai.

122.  III – IV gimnazijos klasėse ugdymas individualizuojamas pagal šias studijų sritis: humanitarinę, socialinę, menų, biomedicinos, fizinių, technologijos mokslų.

123. Mokiniai privalo mokytis ne mažiau kaip 8 dalykus per dvejus metus, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28.

124.  Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui per savaitę

Gimnazijos skiriamos val.

Bendras kursas

Gimnazijos skiriamos val.

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas:

2

-

-

Tikyba

1; 1

-

Etika

 

1; 1

-

Kalbos:

 

 

 

Lietuvių kalba (gimtoji)

8

4; 4

5; 5

Užsienio kalba (anglų)

 

6

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

4; 4

4; 4

Užsienio kalba (rusų, vokiečių)

 

6

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

3; 3

3; 3

Socialinis ugdymas:

4

 

 

Istorija

 

2; 2

3; 3

Geografija

 

2; 2

3; 3

Matematika

6

3; 3

5; 5

Informacinės technologijos

 

1; 1

2; 2

Gamtamokslinis ugdymas:

4

 

 

Biologija

 

2; 2

3; 3

Fizika

 

2; 2

3; 4

Chemija

 

2; 2

3; 3

Meninis ugdymas ir technologijos:

4

 

 

Dailė

 

2; 2

3; 3

Muzika

 

2; 2

3; 3

Šokis

 

2; 2

3; 3

Technologijos (kryptys):

 

 

 

Tekstilė ir apranga

 

2; 2

3; 3

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

 

2; 2

3; 3

Kūno kultūra:

4 - 6

 

 

Bendroji kūno kultūra

 

2; 2

4; 4

Pasirinkta sporto šaka

 

2; 2

-

Žmogaus sauga *

0,5

0,5

0,5

Brandos darbas

0,5

 

 

Minimalus mokinio pamokų skaičius

28 pamokos

Neformalus švietimas

3; 3

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

51 pamoka

II SKIRSNIS

TARPTAUTINIO BAKALAUREATO DIPLOMO PROGRAMOS VYKDYMAS

  1. TB Diplomo programa yra skirta dvejiems mokslo metams.
  2. Mokymo(si) kalba – anglų kalba.
  3. TB DP yra trys privalomi komponentai: pažinimo teorija (TOK – santrumpa iš anglų k. Theory of Knowledge, 4000 žodžių apimties pasirinkto dalyko išplėstinis rašinys (EE – santrumpa iš anglų k. Extended Essay) bei popamokinė veikla (CAS – santrumpa iš anglų k. Creativity, Action, Service).
  4. TB DP sudaro šešios dalykų grupės:

128.1.   Gimtoji kalba (lietuvių k.);

128.2.   Užsienio kalba (anglų, vokiečių k.);

128.3.   Socialiniai mokslai (istorija, geografija, ekonomika);

128.4.   Gamtos mokslai (biologija, chemija, fizika, informacinės technologijos);

128.5.   Matematikos (matematika);

128.6.   Pasirenkamieji dalykai.

129.  Mokinys privalo pasirinkti po vieną dalyką iš kiekvienos dalykų grupės. Pasirenkamuoju, t. y. šeštuoju grupės dalyku, gali būti dar vienas dalykas iš 2–5 grupių. Pasirinktų dalykų mokinys keisti negali. Tris dalykus privaloma mokytis aukštesniuoju (HL), tris – standartiniu lygiu (SL).

130. TB1 klasės mokiniai antrame pusmetyje renkasi dalyką, iš kurio rašys išplėstinį rašinį (angl. - Extended Essay), koordinatorius nustato atsiskaitymo terminus.

131. Antraisiais mokymosi metais (TB2 kl.) mokiniai registruojami egzaminų sesijai Mokymo programų ir egzaminų centre Kardife, Velse (Didžioji Britanija).

132. Vadovaujantis TB DP egzaminų tvarkaraščiu, gimnazijoje TB DP egzaminų sesija organizuojama 2019 gegužės mėnesį.

133. TB Diplomo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu ar mokymo proceso organizavimo būdais:

 

1–ieji metai

2018 -2019 m. m.

Pusmetis

HL

SL

CAS

TOK

I pusmetis (92 dienos)

5

3

1

3

II pusmetis(93 dienos)

5

3

1

3

134.  Mokykla, priimdama mokinį iš TB DP programos į nacionalinę (rugsėjo mėn.), pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito.

135.  Gimnazija parengia atvykusio, baigusio TB programos dalį ar visą programą, integracijos planą, išanalizuoja , kokia pagalba būtina, kartu su mokiniu parengia individualų ugdymo planą:

135.1.   Dalyko kurso skirtumus likviduoti iki kovo 1 d.;

135.2.   Numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu iš TB DP programos mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

135.3.   Dalykų skirtumams likviduoti mokinys ruošiasi savarankiškai, esant galimybei, gimnazija organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

135.4.   Dalykų mokytojai TB DP skyriaus vedėjui vieną kartą per du mėnesius pateikia mokinio individualios pažangos stebėsenos ataskaitą.

135.5.   Jei mokinys iki kovo 1 d. nepasiekia patenkinamo dalyko programos skirtumo pasiekimų lygio, mokiniui siūloma kartoti kursą.

Paieška

Vertimas

Video filmukai

Mūsų partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis